fbpx

Verslas sveikina mokesčių reformą, bet nepritaria GPM tarifo didinimui ir NT apmokestinimo modeliui

Išnagrinėjusi Vyriausybės siūlomas priemones dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) palankiai vertina Vyriausybės planus dėl nelegalaus darbo masto mažinimo, palaiko sprendimą taikyti Sodros įmokų „lubas“ ir pasisako už finansinių paskatų inovacijoms sukūrimą, tačiau nepritaria siekiui virš Sodros lubų padidinti GPM tarifą 25 proc. ir siūlomam NT apmokestinimo modeliui.

Pasak LPK prezidento Roberto Dargio, sveikintinas Vyriausybės žingsnis dėl mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių, tačiau labai svarbu galvoti, kaip dar ryžtingiau mažinti darbo mokesčius ir valstybei gauti daugiau pajamų iš netiesiogiai ekonomikoje dalyvaujančio kapitalo.

„Valstybė dabartinėmis globalios konkurencijos sąlygomis turi įgyvendinti ambicingus tikslus ir turime nepamiršti, kad tvarus valstybės ekonominis augimas priklauso nuo trijų faktorių – finansų, žmonių ir konkurencinės aplinkos. Jau ne kartą esame atkreipę dėmesį, kad didžiausios grėsmės įmonių plėtrai yra didėjančios sąnaudos, darbuotojų trūkumas, mažėjantis produktyvumas ir nestabili reguliacinė aplinka. Todėl priimant sprendimus yra būtina atsižvelgti į šiuos faktorius“, – akcentavo LPK prezidentas R. Dargis.

LPK rašte Vyriausybei pažymi, kad GPM tarifo didinimas mažintų teigiamą Sodros „lubų“ poveikį šalies konkurencingumui, kadangi neskatintų aukštos kvalifikacijos darbuotojus likti šalyje ir apsunkintų aukštą pridėtinę vertę kuriančių talentų pritraukimą.

Reikia drąsesnių ir efektyvesnių sprendimų

LPK prezidentas atkreipia dėmesį, kad nedarbo spąstų rodiklis Lietuvoje yra tarp dešimties didžiausių visoje ES, todėl būtina keisti esamą bedarbių pašalpų išmokų sistemą.

„Dabar finansinė motyvacija bedarbiams grįžti į darbo rinką yra viena mažiausių. Mano nuomone, Vyriausybė galėtų siūlyti drąsesnes priemones, skatinančias verslo prisidėjimą pensijų sistemoje – būtų galima pagalvoti apie paskatų sistemą verslui, kuris investuoja į darbuotojo pensiją, prisidėdamas prie darbuotojų gerovės senatvėje, o šios lėšos nebūtų apmokestinamos“, – sakė LPK prezidentas.

Siūloma supaprastinti NT mokesčio administravimo sistemą

LPK kreipimesi į Vyriausybę dėl jos pristatytų mokesčių ir šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių nepritariama numatytam NT apmokestinimo modeliui ir vietoje to siūloma įvesti visuotinį vieningą mažos mokesčio bazės NT apmokestinimą, peržiūrėti bei įvertinti dabartinį mokesčio lengvatų sąrašą ir jo pagrįstumą.

„Daugelyje pasaulio valstybių NT mokestis yra išskirtinai vietos valdžios biudžetų pajamos – iki šiol taip buvo ir Lietuvoje, tačiau siūlomas naujas reglamentavimas iškreiptų galiojusią tvarką. Savivaldybės šias lėšas tikslingai naudoja vietos infrastruktūros gerinimui bei naujos kūrimui, o šiuo siūlymu vietos valdžios institucijos būtų atribojamos nuo tokios galimybės“, – teigė LPK prezidentas.

LPK pažymi, kad apmokestinus valstybės/savivaldybių valdomą NT, papildomai kasmet būtų surenkama apie 9 mln. eurų. Be to, dalis valstybės valdomo turto naudojama komerciniams tikslams – nuomojama trečiosioms šalis, vykdoma komercinė veikla, o NT mokestis nemokamas ir tokiu būdu nelygiomis teisėmis konkuruojama su privačiais ūkio subjektais. Nustačius papildomą apmokestinimą – įstaigos būtų skatinamos apskaityti savo turimą turtą ir atsisakyti perteklinio arba įveiksminti jį rinkos sąlygomis.

„Tikimės, kad pradėtos permainos nubrėš labai aiškią valstybės ekonominio augimo ir konkurencingumo perspektyvą. Tai labai svarbu, nes gerai išvystytos socialinės sistemos įmanomos tik augančiose ir sveikose ekonomikose, o šiandieninės socialinės problemos gali būti išspręstos tik užtikrinus sąlygas ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui“, – pabrėžė LPK prezidentas.

Ankstesniuose kreipimuose dėl mokesčių reformos LPK yra siūliusi taikyti 5 proc. PVM tarifą būtiniausių maisto produktų grupėms: pieno produktams, grūdų produktams – miltams, kruopoms, makaronams bei dribsniams, mėsai ir jos gaminiams. Buvo siūlyta sumažinti akcizo tarifą suskystintosioms naftos dujoms iki minimalaus ES tarifo.

Taip pat ne kartą buvo teikti pasiūlymai pelno mokesčio sistemos tobulinimui, kuriuose buvo raginama maksimaliai išplėsti pelno mokesčio lengvatos taikymą reinvestuojamam pelnui. Buvo prašoma panaikinti apribojimą perkeliamų nuostolių dydžiui, kad nuostolius maksimaliai galima būtų perkelti tol, kol uždirbtas įmonės pelnas viršija ankstesnių laikotarpių nuostolius ir įmonė turi realiais finansines galimybės įvykdyti mokestinę prievolę. Taip pat raginta atsisakyti įtvirtintos prievolės įmonėms mokėti avansinį pelno mokestį, kad nebūtų stabdomas įmonės vystymasis.

Asta Rinkevičiūtė
Komunikacijos departamento direktorė
Lietuvos pramonininkų konfederacija

(Visited 18 times, 1 visits today)