Atsiųskite naujieną! 
Šių metų pirmo pusmečio rezultatai rodo sėkmingą Lietuvos transporto sektoriaus augimą – daugėjo geležinkelių ir oro transportu vykstančių keleivių, didėjo krovinių vežimas visomis transporto rūšimis, o registruojamų naujų krovininių transporto priemonių skaičius Lietuvoje šiemet augo apie 26 proc. – sparčiausiai iš visų Europos Sąjungos šalių.
„Tendencijos optimistinės – šalies transporto įmonės vis labiau įsitvirtina pagrindinėse ES ir NVS šalių rinkose, veikia pažangiai, numatydamos ilgalaikes strategijas. Sparčiai auga valstybės valdomų įmonių – Lietuvos geležinkelių ir oro uostų, Klaipėdos jūrų uosto rezultatai, tai vieni geriausių pasiekimų Baltijos šalyse“, – sakė susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Vien per pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, Lietuvos transporto paslaugų eksportas augo 19,7 proc. Toliau didėjo eksportas į visas pagrindines šalies transporto paslaugų eksporto rinkas – Vokietiją (+34 proc.), Rusiją (+16 proc.), Prancūziją (+18 proc.), Daniją (+7,3 proc.), Baltarusiją (+57 proc.). Sparčiai didėjo tokių paslaugų eksportas ir į kitas Europos šalis – Jungtinę Karalystę (+27 proc.), Austriją (+26 proc.), Nyderlandus (+25 proc.).
Lyginant šių ir praėjusių metų pirmo pusmečio rezultatus, išankstiniais duomenimis, krovinių vežimas sausumos transportu padidėjo 15,4 proc. (iki 73,3 mln. t), iš jų kelių transportu – 18 proc. (46,1 mln. t) ir geležinkelių transportu – 11,1 proc. (27,2 mln. t).
Stiprėjančias Lietuvos kelių transporto vežėjų pozicijas rodo naujų krovininių transporto priemonių įsigijimas, kuris, Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, auga sparčiausiai ES. Palyginti su 2017 m. pirmu pusmečiu, šiemet sausio–birželio mėn. Lietuvoje įregistruota apie 26 proc. daugiau tokių transporto priemonių: 4489 naujos krovininės transporto priemonės, kurių maksimalus leistinas svoris didesnis nei 16 t, ir 4543 didesnio nei 3,5 t leistino svorio transporto priemonės – atitinkamai 26,2 proc. ir 25,8 proc. daugiau. Antroji ES pagal šiuos rodiklius yra Vengrija, kurioje fiksuotas apie 23 proc. augimas.
Ekspertai teigiamai vertina, kad kelių transporto vežėjai ne tik investuoja į transporto priemonių parko atnaujinimą, informacinių sprendimų plėtrą ir naujas darbo vietas, bet ir kaupia didesnes likvidumo atsargas bei diversifikuoja veiklą rinkų ir krovinių atžvilgiu.
Geležinkelių transportu šiemet sausio–birželio mėn., palyginti su pirmu 2017 m. pusmečiu, vyko 5,5 proc. daugiau keleivių, pervežta 11,1 proc. daugiau krovinių. Daugėjo visų pagrindinių krovinių – trąšų, mineralinių produktų, naftos ir naftos produktų, juodųjų metalų, augalinės kilmės produktų. Didėja tranzitiniai pervežimai: per Klaipėdą – 12 proc., Kaliningrado srities kryptimi – 31 proc. Ateityje krovinių vežimo apimtis turėti auginti šiemet AB „Lietuvos geležinkeliai“ sudaryti ilgalaikiai susitarimai su Lenkijos įmone „PKP Cargo“ dėl krovinių vežimo į Lenkijos miestus Balstogę ir Elką, su Baltarusijos trąšų gamyklomis „Belaruskalij“ ir „Grodno-Azot“ – dėl cheminių ir mineralinių trąšų vežimo bei sutartis su AB „Akmenės cementas“, kurios apie 1 mln. t produkcijos vežama geležinkeliais. Klaipėdos uoste šiemet šiai bendrovei pastatytas ir įrengtas cemento krovos terminalas, tikimasi cemento eksporto per Klaipėdos uostą augimo.
Krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale šių metų pirmą pusmetį, palyginti su atitinkamu 2017 m. laikotarpiu, padidėjo 6,7 proc. (iki 26,7 t). Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. t (7,6 proc. daugiau), Būtingės terminale – 4,5 mln. t (2,4 proc. daugiau). Klaipėdos uosto rezultatus ypač augino rekordinė konteinerių krova, padidėjusi 40,2 proc. Šis rezultatas stipriai lenkia kitus artimiausius Baltijos jūros uostus – Rygą, Taliną ir Kaliningradą, kur konteinerių krovos augimas tuo pačiu laikotarpiu siekė 4-8 proc.
Lietuvos oro uostuose šių metų sausio–birželio mėn., palyginti su pirmu 2017 m. pusmečiu, daugėjo aptarnautų keleivių ir krovinių, rezultatų augimu išsiskyrė Vilniaus oro uostas. Keleivių srautas šalies oro uostuose padidėjo 15,5 proc. (iki 2,95 mln.), iš jų labiausiai Vilniaus oro uoste – 16,6 proc. daugiau (2,33 mln. keleivių). Oro transportu per šalies oro uostus pervežta 16,3 proc. daugiau krovinių, didžiausias – 18 proc. – augimas taip pat pasiektas Vilniaus oro uoste.
Dalia Perednienė
Komunikacijos ir protokolo skyriaus vyriausioji specialistė
LR Susisiekimo ministerija