Atsiųskite naujieną! 
Žemaitijos verslininkai metus baigia kiek suprastėjusiomis nuotaikomis, tačiau bendros situacijos nedramatizuoja. Jei prieš metus Mažeikių ar Rietavo rajonų verslininkai regione kliūčių verslui įžvelgė nedaug, tai per šiuos metus aplinkos palankumo verslui vertinimas visose Telšių apskrities savivaldybėse pablogėjo. Tuo tarpu penktadalis regiono verslininkų mano, kad sąlygos verslui per metus netgi pagerėjo, o didžiausiomis kliūtimis žemaičiai laiko mokesčių naštą bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.
Telšių apskrityje Mažeikių r. savivaldybė verslo laisvės reitinge pagal palankumą verslui šiemet nukrito per 12 pozicijų ir užėmė 21 vietą iš visų 60 šalies savivaldybių. Plungės r. sav. per metus nusileido 7 vietomis žemiau į 32 poziciją, Telšių r. sav. – iš 29 į 49 vietą, o Rietavo r. savivaldybė patyrė vieną didžiausių kritimų visos šalies mastu ir iš 11 pozicijos nusileido į 34 vietą.
Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos ir visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.
Optimizmas priblėso
„Verslo kliūčių žemėlapyje“ kiekvienai savivaldybei apskaičiuotas verslo laisvės indeksas – didesnis jo rodiklis rodo mažesnes kliūtis mažoms ir vidutinėms įmonėms. Indekso augimas iš viso užfiksuotas 19 savivaldybių, 39 regionuose indeksas sumažėjo, 2 – liko nepakitęs.
Kaip ir 2016 bei 2017 metais, šiemet palankiausia savivaldybe verslui ir vėl tapo Neringa – čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje liko Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. rodiklis, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.
Tuo tarpu Mažeikių r. savivaldybės verslo laisvės indeksas siekia 90 proc., Plungės r. – 79 proc., Rietavo – 78 proc., Telšių r. – 69 proc. šalies vidurkio.
„Žemaitijoje, palyginus su praėjusiais metais, kai Telšių regiono verslininkai optimizmu nusileido tik Vilniaus verslininkams, šiemet matome kiek niūresnį vaizdą. Tik ketvirtadalis verslininkų mano, kad jų regione yra sudarytos palankios sąlygos verslui“, – sako „Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė.
Neigiamai verslo aplinką savo apskrityje tyrimo metu įvertino penktadalis (21 proc.) Telšių regiono verslininkų (visoje Lietuvoje – 15 proc.). 25 proc. Telšių apskrities verslininkų verslo aplinką savo regione vertina pozityviai ir pagal šį rodiklį nedaug atsilieka nuo šalies vidurkio. Visoje Lietuvoje situaciją optimistiškai vertina 28 proc. įmonių vadovų.
Kamuoja mokesčių našta ir kvalifikuotos darbo jėgos stygius
Didžiausiomis verslo problemomis 2018 m. Telšių apskrities verslininkai įvardino mokesčių naštą (70 proc.) ir kvalifikuotos darbo jėgos stygių (38 proc.).
Prognozuojant ateitį, didžiausia ekonominė grėsmė verslo plėtrai, pasak Telšių verslininkų, yra kainų augimas, kurį išskyrė 38 proc. verslininkų. Lyginant Lietuvos mastu, ši problema aktuali kiek mažiau (33 proc.) verslininkų.
„Telšių regiono verslininkų nuotaikos, kalbant apie didžiausias socialines ir ekonomines grėsmes, nedaug skiriasi nuo bendrų visos šalies tendencijų. Mokesčių naštą absoliuti dauguma verslininkų įvardija kaip didžiausią kliūtį ir grėsmę. Tiesa, Telšiai išsiskiria tuo, kad verslininkai čia jaučia gana stiprų nerimą dėl kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo, kai tuo tarpu kituose rajonuose tai – ne tokia ženkli problema“, – sako G. Kubiliūnienė.
Vertindami galimas socialines grėsmes per artimiausius penkerius metus, Žemaitijos verslininkai labiausiai nerimauja dėl emigracijos (33 proc.) ir gyventojų išsilavinimo bei su tuo susijusios darbuotojų kompetencijos (25 proc.).
Didžiausios kliūtys – pasienio regionuose
Vertinant bendrus šalies verslo laisvės indekso duomenis, matyti, kad šalia sienos su Lenkija ir Latvija esantiems Lietuvos pasienio regionams darosi vis sunkiau atsilaikyti tarptautinėje konkurencinėje kovoje. Jei per pastaruosius metus didieji mūsų šalies miestai bei kurortai išliko patrauklūs verslui, tai šiaurėje ir pietvakariuose esantys pasienio ruožai šiais metais išskiriami kaip nepalankiausi ekonominei veiklai.
„Imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Latvija mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams, o į Lenkiją traukiama pigiau įsigyti maisto produktų, gėrimų, taip pat kitų buitinių prekių. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – tyrimo rezultatus apibendrina G. Kubiliūnienė.
Pasak jos, verslo barjerus padėtų sumažinti aktyvesnis naudojimasis ketvirtosios pramonės revoliucijos suteikiamomis galimybėmis, didesnis dėmesys darbuotojų motyvavimui, aktyvesnis verslo ir savivaldos institucijų dialogas.